Arabų Kalba

Vertimai iš/į arabų kalbą

Vertimai į arabų kalbą ir iš jos, be abejonės, aktualūs verslininkams. Saudo Arabija – ekonomiškai perspektyvi ir turtinga valstybė, o arabų kalba pasaulyje pagal populiarumą užima šeštąją vietą. Populiariausi miestai verslui vystyti – sostinė Rijadas ir antras pagal dydį Saudo Arabijos miestas – Džida, kuriame yra jūros uostas.

Beveik 62 proc. Saudo Arabijos ekonomikos užima pramonės sektorius, o tarp Lietuvos ir šios turtingos valstybės egzistuoja abipusis ekonominis bendradarbiavimas. Lietuvos verslininkai į Persijos įlankos šalis jau beveik dešimtmetį eksportuoja javus, baldus, pieno produktus, elektros mašinas, medieną, o importuoja mašinas ir mechanizmus, brangakmenius ir tauriuosius metalus, antžeminio transporto priemones, įvairias chemines medžiagas ir pan.

Vertimo paslaugos iš lietuvių kalbos į arabų ir iš arabų – į lietuvių pravers ne tik sudarant tarptautines prekybos bei bendradarbiavimo sutartis, bet ir derantis su įvairiomis arabų šalimis.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2011-taisiais iš Lietuvos į Saudo Arabiją eksportuota už 210,8 mln. litų, importuota – beveik 60 mln. ir, ekonomistų nuomone, ateityje šie rodikliai dar kils, todėl ir vertimo į arabų kalbą ir iš jos poreikis taip pat augs.

Nors verslo kalba yra laikoma anglų kalba, tačiau pagarba arabiškajai kultūrai ir kalbai bet kurioje arabų valstybėje bus įvertinta tinkamai. Be abejonės, eksportuojant prekes į arabų šalis, dokumentų arabų kalba išvengti tikrai nepavyks.

Vertimų biuro BRAVIJA specialistai išvers įvairaus pobūdžio dokumentus iš arabų arba į arabų kalbą greitai ir kokybiškai. Jei Jums reikalingas skubus vertimas iš arabų kalbos ar vertimas į arabų kalbą, kreipkitės į vertimų biurą BRAVIJA nemokamu klientų aptarnavimo telefonu 8 800 70905 arba atvykite į Vilniaus senamiestyje įsikūrusį biurą, kur Jums maloniai bus suteikta visa reikalinga informacija.

Arabų kalba

Marhaba!

Arabų kalba vadinamos iš VI m. e. amžiaus klasikinės arabų kalbos kilusios kalbos. Tai yra rašytinė (moderni standartinė arabų kalba, daugiausiai naudojama rašyboje, bei formaliame žodiniame bendravime, pavyzdžiui, paskaitose ar radijo eteryje) ir šnekamosios kalbos variantai, paplitę Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Arabų kalbos kilmė ir formavimasis

Arabų kalba priklauso centrinėms semitų kalboms, artima hebrajų ir neoaramėjų kalboms, bei siejasi su pietų semitų kalbomis ir išnykusiomis rytų semitų kalbomis, pavyzdžiui, akado kalba, naudota prieš beveik 5000 metų.

Ankstyviausi išlikę proto-arabų kalbos tekstai datuojami VIII a. p. m. e. Jie parašyti ne dabartiniais arabų rašmenimis, tačiau epigrafiniu Pietų Arabijos musnadu (abėcėle). Ankstyvieji tekstai, jau nebepriskiriami proto-arabiškiems, tačiau dar nelaikomi klasikiniais arabiškais, pasirodė II a. p. m. e.. Iki IV m. e. a. iškilo Lakmidų (Irako pietuose), Hasinidų (Sirijos pietuose) ir Kinditų karalystė (centrinėje Arabijos dalyje). Jų teismuose sukurti žymūs priešislamiškosios arabų poezijos pavyzdžiai ir keletas išlikusių priešislamiškosios arabų kalbos įrašų arabiškais rašmenimis.

Arabų kalbos paplitimas

Rašytinė kalba skiriasi ir yra konservatyvesnė nei šnekamoji kalba, ir jos atlieka  skirtingos socialines funkcijas. Tokia padėtis vadinama diglosija. Labiausiai skiriasi skirtingų regionų šnekamoji kalba. Pavyzdžiui, Šiaurės Afrikos arabų kalbos dažnai nesupranta Persijos įlankos šalių gyventojai. Tarp šių regionų išsidėsčiusiose teritorijose ir yra žymių skirtumų. Skiriasi netgi atskirų miestų ir kaimų kalbos. Taip pat skiriasi skirtingų šalių ne tik šnekamoji, bet ir rašytinė kalba. Regione vyraujanti kalba išmokstama, kaip gimtoji, tuo tarpu rašytinė dėstoma mokyklose. Pati rašytinė kalba varijuoja tarp klasikinės arabų ir iš pastarosios kilusios modernios standartinės arabų kalbos (MSA). Patys arabai šių kalbų paprastai neišskiria.

Egzistuoja žymūs skirtumai tarp arabų kalbos, kuria šneka klajokliai beduinai ir sėsliai gyvenantieji, kaimų ir didžiųjų miestų gyventojai, etninės ir religinės grupės, socialinės klasės, vyrai ir moterys, jaunimas ir senimas etc. Šie skirtumai nėra neperžengiami, kad jų nebūtų galima suprasti. Dažnai arabiškai kalbantys žmonės gali pritaikyti savo kalbėseną daugeliu būdų, priklausomai nuo konteksto ir ketinimų – pavyzdžiui, kalbėdami su žmogumi iš kito regiono, demonstruodami savo išsilavinimą ir pan.

Dialektų grupės

Egipto arabų dialektas, kuriuo kalba 80 milijonų gyventojų Egipte, yra vienas iš labiausiai paplitusių arabų kalbos dialektų dėl plataus  egiptietiškų filmų ir televizijos laidų paplitimo arabiškai kalbančiame pasaulyje.

Maghrebi arabų dialektui priklauso Maroko, Alžyro, Saharos, Tuniso ir Libijos arabų dialektai. Juo kalba apie 75 milijonus Šiaurės Afrikos gyventojai Maroke, Vakarų Sacharoje, Alžyre, Tunise, Nigeryje ir vakarinėje Egipto dalyje; kalbantiems Vidurio Rytų arabų dialektais jis sunkiai suprantamas. Įvairaus stiprumo įtaką jiems padarė berberų kalba.

Mesopotamijos arabų dialektu, (irakiečių arabų), kalba apie 29 milijonus žmonių Irake, rytų Sirijoje ir pietvakarių Irane (Kuzestane).

Šiaurės Mesopotamijos arabų dialektu kalba apie 7 milijonu gyventojų Irako šiaurėje, Irano šiaurės vakaruose, Sirijos šiaurėje ir Turkijos pietuose.

Rytų Arabijos/Levant dialektams priklauso Šiaurės ir Pietų Levanto arabų kalba ir Kipro arabų kalba. Ja kalba beveik 35 milijonai žmonių Libane, Sirijoje, Jordane, Izraelyje, Palestinos teritorijose, Kipre ir Turkijoje.

Persų įlankos arabų dialektu kalba apie 3,6 milijonus žmonių, daugiausia Jungtiniuose arabų emyratuose, Kuveite, Omane, Saudo Arabijoje, Katare it Bahreine. Juo kalba Irano Bušero ir Hormozgano provincijose.

Iš kitų variantų paminėtini:

Jemeno arabų, vartojama Jemene, Saudo Arabijos pietuose.

Sudano arabų (19 milijonų kalbančiųjų), vartojama Sudane

Najdi arabų (9,9 milijonų kalbančiųjų), vartojama Nejde regione centrinėje Saudo Arabijoje

Hejazi arabų (7 milijonai kalbėtojų), vartojama Hejaze, vakarinėje Saudo Arabijos dalyje.

Hasanijos arabų (2,8 milijonai kalbančiųjų), naudojama Mauritanijoje.

Iš viso pasaulyje vienu ar kitu arabų dialektu kalba daugiau, nei 300 milijonų žmonių.

Ar žinote, kad…

… žodžiai admirolas, chemija, alkoholis, algebra, algoritmas, boraksas, šachmatai, kava, fakyras, džinas, abrikosas, marcipanas, sofa, sirupas, zenitas ir dar daug kitų yra pasiskolinti iš arabų kalbos.